Leidėjo ir spaudėjo terminų žodynėlis
A | B | C | D | E | F | G | H | I | Į | J | K | L | M | N | O | P | R | S | Š | T | U | V | Ž
Š / atgal
Šaknelė – leidinio (knygos) bloko kraštas, esantis prie nugarėlės, prie kurio tvirtinamas viršelis.
Šapirografas – rankraščių ir spausdintų tekstų dauginimo prietaisas, veikiantis hektografo principu.
Šilkografija – grafikos technika, trafaretinės spaudos būdas, kai piešiama tušu arba fotografuojama ant rėmelyje ištempto šilko ar metalinio tinklelio; apdorojus audinį, akytos vietos įtrinamos dažais ir popieriuje, stikle ar medyje padaromas atspaudas (taip kuriami estampai, plakatai, ekslibrisai).
Šriftas – rašto ar spaudos ženklų grafinis pavidalas, tekstinių spaudmenų rinkinys, į kurį įeina įvairaus dydžio ir stiliaus renkamosios raidės bei kiti rašto ženklai.
Šrifto kontrastingumas – pagrindinių ir papildomų raidės elementų storio santykis.
Šrifto talpumas – spaudos ženklų skaičius, telpantis į tam tikro pločio eilutę.
Štampas, spaudas – metalinė forma ar įrankis su tekstu arba iliustracija, kurį patepus specialiu spalvotu skysčiu ir prispaudus prie popieriaus, gaunamas atspaudas.
Švabacheris – gotiškojo šrifto atmaina, laužtinis šriftas su paapvalintais raidžių elementais, plačiausiai vartotas XVI a.
