A

 
A | BCDE | F | GHIĮJKLMNOP | RSŠTUV | Ž

- A -

 

Abreviatūra – santrumpa, sudaryta iš sudėtinio pavadinimo žodžių pirmųjų raidžių, pvz., UAB – uždaroji akcinė bendrovė, BĮ – bendroji įmonė.

Abzacas – pastraipa, įtrauka (atitraukimas) pirmojoje pastraipos eilutėje (paprastai lygi 3-5 spaudos ženklams), teksto dalis nuo vienos iki kitos atitrauktos teksto eilutės.

Afiša – lakštinis leidinys apie visuomenei skirtą renginį, klijuojamas reklamos vitrinose.

Afišinis, blokinis, plakatinis šriftas – šriftas, kurio raidžių brūkšniai vienodo storio ir dažniausiai be skersinių brūkšnelių (serifų) linijų galuose; raidžių linijų storis lygus 1/5-1/3 raidės pločio ir ne didesnis kaip 1/5 raidės aukščio.

Agrafas – senųjų knygų įrišimo elementas, dekoruotas kabliuko ar sagties formos susegimo įtaisas.

Akapitas – rankraščio ar spaudinio skirsnio, pastraipos pirmoji eilutė, paprastai atitraukta nuo krašto; rankraštinėse ir pirmosiose spausdintose knygose buvo pradedama didesnėmis, ornamentuotomis raidėmis.

Akcentas – spaustuvinis grafinis ženklas žymėti kirčiui tekste.

Akcidencija, akcidencinė spauda – nedidelės apimties spaustuvės darbai (afišos, anketos, blankai, knygų ir žurnalų aplankalai, kvietimai, reklaminiai prospektai, skelbimai), gauti naudojant įvairius šriftus, garnitūras, iliustracijas; kartais vadinama mažąja poligrafija.

Akcinė bendrovė – įmonių ir ūkinių susivienijimų (tarp jų ir leidyklų, spaustuvių) organizavimo forma, pagrįsta piniginių išteklių centralizavimu, parduodant akcijas (vertybinius popierius) savo steigėjams (uždaroji akcinė bendrovė) arba visiems, pageidaujantiems jų įsigyti (atviroji akcinė bendrovė).

Akcizas – netiesioginis mokestis, kuriuo apdedami plačiai vartojami reikmenys, komunikacinės, transporto ir kitos kasdieninės paslaugos, tarp jų ir įvairūs spaudiniai.

Aklaspaudė, aklasis įspaudas, blintas – spaudos būdas, kai be dažų įspaudžiami gilūs užrašų, raidžių, skaitmenų arba vaizdų įspaudai popieriuje, kartone, audinyje, polimerinėje medžiagoje; taip dažniausiai puošiamos knygos su pigmentuotais plastikiniais viršeliais.

Akronimas – raidinė santrumpa; sutrumpintas pavadinimas, kurį sudaro pirmosios pilnojo pavadinimo savarankiškų žodžių raidės (kartais jas užrašant taip, kaip jos tariamos), pvz., ELTA – Lietuvos telegramų agentūra.

Akutė – spausdinamasis (viršutinis) literos galvutės paviršius, paliekantis atitinkamos raidės arba ženklo atspaudą popieriuje.

Albertinas – glazūruotas (dažniausiai spalvotas) plonas kartonas, vartojamas knygų viršeliams.

Albertipija, fototipija – ploščiaspaudės būdas toniniams originalams dauginti, kurio spaudos forma, pagaminta iš stiklo plokštės, padengtos šviesai jautriu želatinos sluoksniu, veikiama fotomechaniniu būdu, perteikia šviesių bei tamsių tonų atspalvius.

Aldinas – antikvos šrifto atmaina, Venecijos spaustuvininko Aldo Manucijaus spaustuvėje sukurtas ir vartotas apvalių kontūrų talpus pusjuodis šriftas, XV a. pabaigoje pakeitęs iki tol vartotą gotiškąjį kampuotą šriftą.

Algrafas, algrafija – plokščiaspaudės būdas plakatams, meno kūrinių reprodukcijoms, žemėlapiams spausdinti ofsetinėmis mašinomis su 0,6–0,8 mm storio aliuminio formomis.

Alonimas – slapyvardis, kito asmens pavardė ir (ar) vardas, kuriuo autorius pasirašo savo kūrinį; tikriniu žodžiu vadinamo asmens, daikto vardo kitas variantas.

Anaglifija – spaustuvinis erdvinio atvaizdo gavimo būdas; erdviškumas matomas tik pro stereoskopinius akinius.

Ananimas – slapyvardis, sudarytas iš atvirkščia tvarka išdėstytų autoriaus pavardės ar vardo raidžių.

Anilininė spauda, fleksografinė spauda – iškiliaspaudės būdas etiketėms, pakuotei, reklamos leidiniams spausdinti rotacinėmis kelių sekcijų (spalvų) spausdinimo mašinomis, naudojant elastingas (gumines, poliuretanines) spaudos formas, ant įvairių rūšių popieriaus, celofano, sintetinės plėvelės, metalo folijos greitai džiūstančiais pigmentiniais arba nepigmentiniais dažais.

Anonimas – nepasirašyto kūrinio ar publikacijos autorius (nežinomas arba nuslėpęs savo pavardę).

Antikva – lotyniškasis apvalių kontūrų spaustuvinis šriftas, nuo XV a. pamažu išstūmęs iš vartosenos gotiškąjį kampuotą šriftą.

Antraštė – knygos, jos dalies arba skyriaus, žurnalo, laikraščio arba kitokio leidinio bei jo straipsnio pavadinimas.

Antraštinis lapas – pirmas knygos, brošiūros, periodinio leidinio lapas, kuriame pateikiami jo identifikavimui būtini duomenys: autoriaus pavardė, antraštė, leidinio paskirtis, leidimo metai ir kt.

Aplankalas – papildomas nuimamas nuo viršelio popierinis arba plastikinis apdaras, paprastai su tekstu ir iliustracijomis, atspindinčiomis knygos turinį; juo aplenkiama įrišta knyga.

Aplankas – leidyklinį knygos apdarą arba viršelį dengiantis popierius ar kitokios medžiagos lapas, kuriame dažniausiai pateikiama autoriaus pavardė, knygos antraštė, leidyklinė anotacija ir kiti duomenys.

Apostrofas – kablelio pavidalo rašybos ženklas, rašomas eilutės viršuje ir žymintis praleistą raidę, priebalsių minkštumą, pridurtą žodžio dalį, pvz., lietuvišką galūnę prie užsienio kalbos žodžio.

Aprinkimas – dalis teksto, surinkto mažesniu formatu, paliekant vietos iliustracijoms ir lentelėms.

Aprobacija – oficialus patvirtinimas, pritarimas, sutikimas, leidimas, pvz., ką nors spausdinti, išleisti, skelbti.

Arabų raštas – raštas, kurio raidės paskolintos iš semitų aramėjų abėcėlės, o skaitmenys – iš indų rašto; rašoma iš dešinės į kairę; vartojamas arabų ir kai kuriose kitose šalyse, o skaitmenų sistema – beveik visame pasaulyje (ir Lietuvoje).

Asimetrinis laužymas – nesimetrinis tekstų bei iliustracijų išdėstymas knygos, žurnalo, laikraščio puslapyje.

Asteriskas – žvaigždutės pavidalo ženklas, kuriuo tekste pažymimos išnašos, kartais – atskiriamos tam tikros teksto dalys arba teksto pabaiga.

Asteronimas – du ar daugiau asteriskų, kuriais atskiriama vieną išnaša nuo kitos.

Atitaisymas – klaidų pašalinimas tekste; laikraštyje, žurnale ar knygoje skelbiama informacija apie išspausdintus netikslumus ir klaidas, nurodant, kaip turėtų būti teisingai rašoma ir skaitoma.

Atkarpa – laikraščio dalis, einanti per visą puslapį po skersinės linijos (nevartotinas žodis padvalas, nuo rus. podval).

Atlanka, atverstinis – laikraščio ar žurnalo tekstas viena tema per du atverstus (kairįjį ir dešinįjį) puslapius.

Atsklanda – dekoratyvinis arba siužetinis piešinys (ornamentas) rankraštinės ar spausdintos knygos teksto, jos skyriaus, straipsnio pirmojo puslapio viršuje.

Atspaudas – iš spaudos formos poligrafiniu būdu ar iš kompiuterio atminties spausdintuvu gauta kopija popieriuje arba kitoje informacijos laikmenoje; spausdinto teksto kopija, padaryta specialiu dauginimo aparatu; leidybinės produkcijos apskaitos vienetas: leidinio atspaudų skaičius lygus jo lankų skaičiui, padaugintam iš tiražo.

Atvirukas – vaizdinis kortelės formos spaudinys, kurio vienoje pusėje paprastai yra piešinys, fotografija ar reprodukcija, o kitoje – vaizdą aiškinantis tekstas arba tuščias plotas, skirtas užrašui.

Autografas – autoriaus, leidėjo, vertėjo, dailininko įrašas ir (ar) parašas leidinyje; kūrinio ar kito teksto rankraštis, rašytas paties autoriaus.

Autografija – litografinės spaudos formos gaminimo būdas, kai dailininko litografiniu tušu nupieštas vaizdas iš autografinio popieriaus perspaudžiamas ant litografinio akmens arba cinko plokštės.

Autolitografija – paties dailininko išraižyta akmens forma arba jo paties darytas raižinio atspaudas.

Autonimas – slapyvardžiu pasirašinėjančio autoriaus tikrasis vardas ir pavardė.

Autoriaus teisė, autorinė teisė – civilinės teisės normos, reguliuojančios teises ir pareigas, susijusias su mokslo, meno, literatūros kūrinių sukūrimu, jų skelbimu ir naudojimu, ir nustatančios asmens autorystės teisę, jo teisę skelbti ir platinti kūrinį, gauti honorarą ir kita.

Autoriaus (autorinės) teisės apsaugos ženklas © – tarptautinis sutartinis ženklas C (pirmoji anglų kalbos žodžio copyright (kopijavimo teisė) raidė), kuriuo (paprastai antraštinio lapo kitoje pusėje) žymimas išspausdintas kūrinys (leidinys), kartu nurodant autorystės teisę turinčio asmens pavardę ar tokią teisę turintį leidėją, leidimo metus.

Autorinė licencinė sutartis – sutartis, kuria autorius arba jo teisių perėmėjas suteikia individualiam leidėjui ar organizacijai teisę pasinaudoti kūriniu, taip pat ir išverstu į kitą kalbą arba perdirbtu, sutartyje numatytomis sąlygomis ir nustatytą laiką, mokant atitinkamą atlyginimą.

Autorinė pataisa – teksto pakeitimas ar papildymas, padarytas autoriaus spaudai rengiamame rankraštyje arba parengtame kūrinyje, dokumente.

Autorinė sutartis – leidėjo sutartis su autoriumi ar jo įpėdiniu dėl mokslo, meno, literatūros ir kitų kūrinių skelbimo ir naudojimo, reglamentuojanti autoriaus ir leidėjo teisinius santykius, teksto pateikimo laiką, pagrindinius tekstui keliamus reikalavimus, specifines sąlygas, autorinio atlyginimo dydį, išmokėjimo tvarką ir kita.

Autorinis egzempliorius – tam tikras leidinio egzempliorių skaičius, kuriuos leidėjas nemokamai duoda knygos autoriui, bendraautoriams, vertėjui, sudarytojui, dailininkui, leidiniui išėjus iš spaudos.

Autorinis lankas – leidinio apimties matavimo vienetas, lygus 40 000 spaudos ženklų (ženklas – kiekviena raidė, skaitmuo, skyrybos ženklas, tarpas tarp žodžių), arba 700 eilučių eiliuoto teksto, arba 3000 kadratinių centimetrų iliustracijų; autoriniais lankais apskaičiuojamas autorių, vertėjų, sudarytojų, dailininkų darbas, nustatoma kūrinio apimtis.

Autorinis leidinys – leidinys, išleistas paties kūrinio autoriaus ar kito leidėjo, bet autoriaus lėšomis.

Autorinis originalas – rankraštinis tekstas arba vaizdinė medžiaga, autoriaus įteikta leidėjui.

Autorinis vertimas – paties autoriaus atliktas kūrinio vertimas į kitą kalbą.

Autorystė – teisė vadintis mokslo, meno, literatūros, žurnalistikos kūrinio, atradimo, pramonės pavyzdžio, išradimo autoriumi, pasirašinėti kūrinį savo vardu arba slapyvardžiu, naudotis autorinės teisės normomis.

Autorių kolektyvas – keturi arba daugiau asmenų, parašiusių kūrinį, sudariusių, parengusių kokį nors leidinį ar dokumentą.

Autorius – asmuo, sukūręs mokslo, technikos, literatūros, meno, žurnalistikos ar kitokį kūrinį ir atsakantis už jo turinį.

Autorizuotas leidimas – knygos leidimas, kuriam autorius pats davė sutikimą arba suteikė įgaliojimus spausdinti jo sukurtą veikalą.

Autorizuotas vertimas – originalo autoriaus aprobuotas kūrinio vertimas į kitą kalbą.

Autotipija – toninių atvaizdų (nuotraukų, piešinių, tapybos darbų) poligrafinis gamybos būdas; toninės klišės atspaudas.