D
A | B | C | D | E | F | G | H | I | Į | J | K | L | M | N | O | P | R | S | Š | T | U | V | Ž
D / atgal
Daidžestas – periodinis leidinys, kuriame skelbiamos įdomiausios kitų visuomenės informavimo priemonių publikacijos (dažnai sutrumpintos).
Daktilografija – rašymas pirštu ore arba ant kokio daikto (stalo, pašnekovo delno ar pan.) kaip susižinojimo būdas; rašymo rašomąja mašinėle technika.
Dalis – leidinio (paprastai knygos) skyrius, poskyris, skirsnis, dažniausiai turintis antraštę, gali būti išleistas ir atskiru leidiniu.
Dantiraštis – senovinis Artimųjų Rytų ideografinis skiemeninis raštas, kurio ženklus sudaro įvairiai tarpusavyje sukomponuoti pleišto pavidalo brūkšnelių deriniai.
Dedikacija – knygos arba kūrinio pradžioje įrašyti autoriaus žodžiai apie tai, kam ar kieno atminimui autorius tą knygą arba kūrinį skiria.
Deimantas – smulkus spaustuvinis šriftas, kurio kegelis 4 punktai (apie 1,5 mm).
Dekalkomanija – spalvotų etikečių, prekių ženklų, vaikiškų paveikslėlių ir pan. gamybos būdas, kai specialiais klijais išteptame popieriaus lape išspausdintas atvirkštinis vaizdas, sudrėkinus vandeniu, atšoka ir prilimpa prie kito paviršiaus (popieriaus, medžio, porceliano).
Dermantinas – dirbtinė oda su audinio pagrindu, vartojama knygoms įrišti.
Diagrama – knygos ar straipsnio iliustracija, pateikianti grafinį įvairių dydžių santykio ar jų kitimo vaizdą, išreikštą linijomis, plokštumomis, geografinėmis figūromis ir pan.
Diakritinis ženklas – pridėtinis garsinio rašto ženklas, rašomas viršuje, apačioje arba šalia raidės ir keičiantis arba tikslinantis jos garsinę reikšmę.
Diapozityvas – skaidrė, pozityvinis baltas-juodas ar spalvotas vaizdas permatomoje fotografinėje medžiagoje (stikle, juostoje); poligrafijoje naudojamas kaip originalas spaudos formai gaminti.
Dido šriftas – klasicizmo antikvos tipo šriftas, sukurtas prancūzų spaustuvininko F. Dido XVIII a. viduryje.
Dienraštis – laikraštis, išeinantis ne mažiau kaip 5 kartus per savaitę.
Diskelis – informacijos laikmena, plokščias, apvalus, lankstaus plastiko diskas kompiuterinių duomenų įrašymui, kopijavimui ir išoriniam saugojimui.
Displėjus – ekraninis pultas informacijai (skaitmenimis, raidėmis, grafikais) įvesti į kompiuterį ir iš jos išvesti (stebėti ekrane).
Dokumentas – laikmena, kurioje fiksuojama informacija, skirta ilgam saugojimui ir naudojimui (spaudinys, fotografinė ar magnetinė juosta, optinis diskas ir pan.).
Dubletas – antras kurio nors daikto (spaudinio, juostos) egzempliorius, vienas iš dviejų vienodų daiktų.
Dublikatas – antrasis dokumento egzempliorius, kuris atstoja originalą; spaustuvei pateikiama atskirų rankraščio dalių kopija, paprastai renkama skirtingu šriftu.
Dupleksas – toninio atvaizdo spausdinimas dviem klišėmis ir dviem spalvomis ( juoda ir kokia nors kita ), kad atspaudas įgautų spalvinį toną, būtų ryškesnis.
Dvikorpusis – tekstis, spaustuvinis šriftas, kurio kegelis 20 punktų (7,52 mm); vartojamas antraštėms ir vaikiškoms knygoms spausdinti.
