Leidėjo ir spaudėjo terminų žodynėlis
A | B | C | D | E | F | G | H | I | Į | J | K | L | M | N | O | P | R | S | Š | T | U | V | Ž
G / atgal
Galvanoplastika – metalinių kopijų gamyba elektrocheminiu būdu; naudojama gaminant poligrafines klišes, stereotipus, raižinių kopijas, spausdinimo štampus.
Galvanostereotipija, galvanotipija – iškiliaspaudės formų kopijų gaminimas galvanoplastikos būdu.
Gamybinis leidinys – leidinys, kuriame spausdinama technikos, technologijos bei gamybos organizavimo informacija, skirta gamyboje dirbantiems specialistams.
Garamonas – antikvos tipo šriftas, vartojamas kai kuriose šalyse knygų leidyboje; XVI–XVIII a. plačiai vartotas Vilniaus spaustuvėse.
Garnitūra – to paties piešinio, stiliaus ir paskirties šriftų rinkinys; pagal šriftų kontrastingumą, raidžių konstrukciją, paskirtį dažniausiai išskiriamos šešios garnitūrų grupės.
Geonimas – slapyvardis, sudarytas iš vietovardžio.
Giliaspaudė, gilioji spauda – kontaktinis spaudos būdas, kai spaudos formos spausdinamieji elementai yra įdubę, o tarpiniai iškilūs, aukštesni. Spausdinant dažai užpildo visą formą, bet nuo iškilusių tarpinių elementų specialia plokštele (rakeliu) jie nubraukiami, ir ant atspaudo patenka tik iš įdubimų.
Glagolica – viena iš dviejų senovės slavų abėcėlių, turinti 40 raidžių; kilusi iš graikų rašto, vartota X a. Nuo kitos abėcėlės – kirilicos – skiriasi raidžių įmantrumu ir puošnumu.
Gotiškasis šriftas – lotyniškasis gotikos stiliaus šriftas, susidaręs X–XI a. Italijoje bei Prancūzijoje; pirmą kartą spausdinimui panaudojo J. Gutenbergas XV a. Turi 4 atmainas: tekstūrą, fraktūrą, švabacherį ir gotiškąją antikvą.
Grafikas – brėžinys, vaizduojantis įvairių reiškinių ir su jais susijusių veiksnių tarpusavio ryšius (santykius, kitimą ir pan.); laikraščių ir žurnalų spausdinimo (gamybos technologinio proceso) kalendorinis ar valandinis planas.
Graviūra – ant metalo, medžio ar akmens padarytas raižinys (spaudos forma) arba to raižinio atspaudas.
Graždanka – rusų raidynas, kirilicos modifikacija, 1708 m. pradėta vartoti (Petro I iniciatyva) pasaulietinėje Rusijos spaudoje, įvedus 5 naujas raides; 1918 m. buvo modifikuota ir tapo dabartine rusų abėcėle.
Greitraštis – rašto sistema, kurioje naudojami sutrumpinimai ir supaprastinti ženklai sakytinei kalbai užrašyti.
Grifas – antspaudas su parašu ar kitokiu rankraštiniu tekstu arba to parašo ar teksto atspaudas dokumente; įrašas antraštiniame lape, nusakantis oficialaus dokumento kategoriją ar jo panaudojimo tvarką.
Groteskas – šriftas, kurio raidžių linijos vienodo storio, nėra serifų; naudojamas laikraščių straipsnių antraštėms, skelbimams, afišoms.
Gutenbergo išradimas – XV a. viduryje Johano Gutenbergo sukurtas spaudos renkamaisiais spaudmenimis būdas, panaudojus jo išrastą metalinių spaudmenų gamybos ir jų liejimo specialiu prietaisu technologiją bei rankines spausdinimo stakles ( presą ) ir atspaudams gauti pagamintus spaustuvinius dažus.
Gutenbergo šriftas – gotiškasis, smailiųjų raidžių, pirmasis spausdintinis šriftas (tekstūra), kuriuo 1456 m. buvo išspausdinta J. Gutenbergo vadinamoji 42 eilučių Biblija.
