Leidėjo ir spaudėjo terminų žodynėlis
A | B | C | D | E | F | G | H | I | Į | J | K | L | M | N | O | P | R | S | Š | T | U | V | Ž
K / atgal
Kainynas, kainoraštis – normatyvinis arba informacinis leidinys, kuriame pateikiamas paslaugų, prekių, medžiagų, gaminių, leidinių (pvz., knygų, žurnalų, laikraščių) sąrašas su kainomis.
Kakta – laikraščio pirmojo puslapio vieta greta galvutės, kai pastaroji yra siauresnė už naudingąjį puslapio plotą. Toje vietoje dažniausiai renkamas lakraščio numerio šūkis.
Kalandras – kelių velenų presas audiniui, trikotažui, popieriui, gumai, plastikui lyginti, blizginti arba reljefiniam piešiniui ant jų įspausti.
Kalandruoti – apdoroti audinį, popierių, plastiką kalandru.
Kalendorius – lakšto arba knygos pavidalo spaudos leidinys, kuriame pateikiamas visų metų dienų sisteminis sąrašas, pažymima poilsio dienos, šventės, žymūs įvykiai, valstybės ir tautos minimos datos, kartais pateikiama informacinio pobūdžio žinių.
Kaligrafija – dailaus ir raiškaus rašymo menas, kurio svarbiausias elementas yra ranka rašytas arba pieštas ir įvairiai (ornamentais, inicialais, originaliomis linijomis, apvedžiojimais, šešėliais) dekoruotas tekstas.
Kaligrafinis šriftas – šriftas, skirtas teksto puošimui, darantis jį emocingesnį ir vaizdingesnį; būdingas rankraštinėms miniatiūroms, laiškams, dokumentams, plakatams.
Kampis – spaustuviniame rinkinyje vartojama tarpinė medžiaga, kurios plotis lygus šrifto kegeliui.
Kanonas – spaustuvinis šriftas, kurio kegelis 40 punktų (15,04 mm).
Kapitelis – spaustuvinis šriftas, turintis didžiųjų raidžių formą, o mažųjų dydį; vartojamas pavardėms, antraštėms, terminams ir kitiems žodžiams tekste išskirti.
Kaptalas – medvilninio ar šilkinio audinio juostelė (iki 1cm pločio, su storesniu kraštu, dažniausiai spalvota), klijuojama prie knygos bloko nugarėlės galų; jis sutvirtina bloką, puošia knygą.
Kartografinis leidinys – vaizdinis leidinys, kuriame kartografiniais ženklais vaizduojamas geografijos ar astronomijos objektas su papildomais tekstiniais duomenimis; gali būti spausdinama popieriuje, audinyje, plastike.
Kartonas – storas, kietas popierius, kurio ploto vieneto masė Lietuvoje laikoma daugiau kaip 250 g / kv. m ; gaminamas lakštais arba rulonais iš celiuliozės, medienos, makulatūros, skudurų; poligrafijoje naudojamas knygoms įrišti, spaustuvinėms matricoms gaminti.
Kartotinis leidinys – naujas knygos leidimas be didesnių teksto pakeitimų; jame paprastai nurodomas kartojimo eilės numeris (2-asis, 3-iasis leidimas ir t.t.).
Kasa, spaustuvinė kasa – plokščia dėžė su skyreliais spaustuviniam šriftui (literoms) išdėstyti.
Katalogas – informacinis arba reklaminis leidinys, kuriame tam tikra tvarka išvardijami ir apibūdinami leidiniai ar kiti daiktai.
Kegelis – spaustuvinio šrifto matmuo, literos dydis (atstumas tarp literos viršutinės ir apatinės briaunos), matuojamas punktais.
Kietviršis – standus knygos apdaras, dažniausiai kartoninis, apklijuotas popieriumi, techniniu audeklu, plastiku, kartais oda; saugo knygą nuo žalojimo, pailgina jos naudojimą, gali ją papuošti.
Kirilica – slavų švietėjo Kirilo vardu pavadinta abėcėlė, kuri, manoma, sukurta IX a. Pietų Bulgarijoje graikų rašto pagrindu. Turi 43 raides ir nuo kitos senosios slavų abėcėlės – glagolicos – skiriasi daugiausia raidžių forma. 1708 m. Rusijoje Petro I iniciatyva buvo modifikuota ir pavadinta graždanka.
Kišeninis leidinys – mažo (paprastai 107x177 mm) formato leidinys, patogus skaityti kelionėje, nešiotis kišenėje; toks formatas gaunamas 75x90 cm dydžio spaudos popieriaus lapą sulanksčius į 32 dalis.
Klaida – nukrypimas nuo taisyklės ar normos, turinio, formos, kalbos netikslumas, tiesos iškraipymas leidyboje bei žiniasklaidoje.
Klaviatūra – rašomųjų mašinėlių, spaudos rinkimo mašinų, kompiuterių ir kitų spausdinimo įrengimų klavišų ar mygtukų sistema.
Klišė – metalinė (dažniausiai cinko), medinė, linoleumo ar kitos medžiagos iškiliaspaudės forma, kurioje išgraviruota arba išėsdinta iliustracija ar tekstas; būna štrichinės – iliustracijoms su vienodu visų elementų sodrumu (brėžiniams, raižiniams, piešiniams plunksnele) spausdinti – ir toninės – iliustracijoms su nevienodo sodrumo elementais (fotografijoms, akvarelėms) spausdinti.
Klišinė antraštė – antraštė, atspausdinta kliše, kuri pagaminta pagal dailininko pieštą antraštės originalą.
Klišografas – elektroninis metalinių ar plastikinių plokštelių graviravimo automatas klišėms gaminti.
Knyga – neperiodinis, didesnis negu 3 spaudos lankų, arba 48 puslapių, leidinys, sukomplektuotas iš spausdintų ir sulankstytų lapų ir įrištas į storo popieriaus, kartono ar kitokį viršelį.
Knygos blokas – sutvirtintų (klijuotų, siūtų ar susegtų) leidinio spaudos lankų komplektas su visais knygos elementais, parengtas dengti viršeliu.
Knygos dizainas – knygos išvaizdos ir apipavidalinimo projektavimas, apimantis popieriaus rūšies bei šrifto parinkimą, puslapių teksto, iliustracijų, paraščių komponavimą, tarpų tarp eilučių nustatymą, įrišimo būdo bei viršelio audinio nurodymą.
Knygos elementai – knygos materialinės sudedamosios dalys, sudarančios knygos struktūrą. Pagal paskirtį ir funkcijas elementai yra išoriniai (formatas, apimtis, viršelis, priešlapis ir aplankas) ir vidiniai (tekstas, iliustracijos, antraštiniai elementai ir knygos puslapis).
Knygos formatas – knygos plotis ir aukštis; žymima dvejopai: 1) pagal popieriaus lakšto formatą, pavyzdžiui, 60x90/16, kur pirmieji du skaičiai reiškia popieriaus lakšto dydį centimetrais, o trečiasis skaičius (16) – į kiek dalių sulenktas popieriaus lakštas; 2) pagal išspausdinto ir apipjaustyto knygos bloko puslapio dydį milimetrais, pavyzdžiui, 145x215, kur pirmas skaičius reiškia puslapio plotį, antras – ilgį.
Knygos nugarėlė – knygos viršelio dalis, jungianti jo priekinę ir užpakalinę pusę, dengianti bloko nugarėlę; joje gali būti nurodoma autoriaus pavardė, knygos antraštė, tomo numeris, leidyklos pavadinimas.
Knygrišykla – knygų įrišimo įmonė ar dirbtuvė, veikianti savarankiškai arba kaip spaustuvių, knygynų, bibliotekų, taikomosios dailės ir buitinio aptarnavimo įmonių padalinys.
Knygrišystė – knygų įrišimo amatas, knygos aptaisymas viršeliais, siekiant apsaugoti jos tekstą nuo žalojimo, pailginti naudojimo laiką, pagražinti poligrafijos įmonių gaminius.
Knygų grafika – grafikos kūriniai, papildantys, puošiantys knygų, periodinių leidinių tekstą. Tai iliustracijos (miniatiūros, atsklandos, užsklandos, ornamentai, inicialai, vinjetės), viršelių ir antraštinių lapų kompozicijos, meniniai šriftai, kuriami medžio, vario raižinių, oforto, litografijos ir kitokia technika.
Kodas – simbolių, sutartinių ženklų (raidžių, skaitmenų) sistema informacijai užrašyti, laikyti, perduoti, slėpti ar leidiniams identifikuoti (pavyzdžiui, leidybos firmų ženklai, leidinių identifikatoriai – ISBN, ISSN numeriai).
Kodavimas – informacijos pakeitimas kodu arba vieno kodo simbolių (ar jų grupės) pakeitimas kito kodo simboliais (ar jų grupe), siekiant pritaikyti informacijos formą prie turimo ryšio kanalo arba prie informaciją apdorojančio ar saugančio įtaiso.
Kodeksas – knygos blokas, sudarytas iš greta sudėtų bei susiūtų lapų (sunumeruotų lankų) ir padengtas atitinkamai apipavidalintu minkštu arba kietu viršeliu.
Kolektyvinis autorius – įstaiga ar organizacija, savo vardu rengianti ir skelbianti leidinį, atsakanti už jo turinį.
Kolenkoras – medvilninis drobinio pynimo, įmirkytas klijais audeklas, vartojamas knygų viršeliams.
Kolonelis – spaustuvinis šriftas, kurio kegelis 7 punktai (2,63 mm); minionas.
Komentaras – mokslinis informacinis knygos tekstas, pagrindinio teksto ar jo dalies aiškinimas, prierašas prie teksto, kurį rengia knygos autorius, leidėjas, redaktorius ar vertėjas ir kuris spausdinamas moksliniuose leidiniuose dažniausiai po teksto, mokslo populiarinimo – puslapio pabaigoje.
Komiksas – gausiai iliustruotas humoristinio nuotykinio pobūdžio pasakojimas periodiniame leidinyje arba atskiras leidinys, kurį dažniausiai sudaro serija siužetinių piešinių ir trumpas tekstas.
Kompiliacija – veikalas (knyga, straipsnis), parašytas naudojantis kelių autorių skelbtais darbais, be savarankiškų tyrimų ir naujų teiginių.
Kompiuterinė leidyba – leidybos sistema, kurią sudaro kompiuteriai su specialia programine įranga tekstui ir iliustracijoms rengti spaudai pagal leidybos reikalavimus ir spausdintuvai – parengtiems tekstams išspausdinti; atliekamos šios operacijos: teksto įvedimas į kompiuterį, iliustracijų įvedimas ar jų parengimas kompiuteriu, leidinio maketavimas, maketo išspausdinimas popieriuje ar plėvelėje.
Kompiuterinė spauda – semantinės (reikšminės) informacijos perteikimo forma – informacija užrašoma, apdorojama ir pateikiama kompiuterinės technikos priemonėmis.
Kompiuteriniai virusai – smulkios kompiuterinės programos, kurios gali suardyti kitų programų ir įrenginių darbą; virusais „užkrečiami“ failai, juose paliekant virusinių programų kopijas.
Kompiuteris – automatiškai, pagal specialias programas veikiančių elektroninių įrengimų sistema informacijai užrašyti, apdoroti, laikyti ir pateikti vartotojams techninėmis priemonėmis.
Komplektinis leidinys – segtuve ar aplanke išleisti savarankiški lakštiniai leidiniai, kuriuos sieja tematika arba skaitymo tikslai.
Kongrevas – reljefinio atvaizdo (knygos autoriaus portreto, emblemos, herbo) įspaudas kietviršyje.
Konjektūra – prielaidomis paremtas neišlikusios ar neišskaitomos knygos, teksto (dažniausiai rankraščio) dalies atkūrimas, ištaisymas, perskaitymas.
Konkordansas – spaustuvinis šriftas, kurio kegelis 36 punktai (13,53 mm).
Kontaktinė spauda – spaudos būdai, kuriais vaizdas nuo spaudos formos, išteptos dažais, tiesiai perkeliamas ant spausdinamojo paviršiaus (pavyzdžiui, popieriaus).
Kontekstas – teksto dalis, leidžianti tiksliau suprasti žodžio ar posakio reikšmę.
Kontrafakcija – tyčia neteisingai nurodyti knygos išleidimo duomenys (data, vieta, kartais autorius), norint suklaidinti.
Kontrastas – ryškus greta esančių spaudos elementų intensyvumo (vaizdo, spalvų)skirtumas, priešingumas.
Kontrolinis egzempliorius – vienas pirmųjų leidinio egzempliorių, kurį spaustuvė pateikia patikrinti leidėjui (redakcijai) prieš spausdindama tiražą; pagal jį leidinys tvirtinamas tiražuoti.
Kopija – tikslus originalo teksto ar vaizdo nuorašas arba atspaudas, padarytas elektrografijos, fotografijos, kserografijos, termografijos ar mikrofilmavimo būdais.
Kopijavimas – leidinių, tekstų ar vaizdų nuorašų (kopijų) gaminimas reprografijos ar fotografijos priemonėmis.
Korektūra – mašinraščio ar spaustuvinio rinkinio tikrinimas ir klaidų taisymas, kurį atlieka korektorius, redaktorius ir autorius; spaustuvinio ar kompiuterinio rinkinio atspaudas klaidoms taisyti.
Korektūros ženklai – sutartiniai ženklai taisytinoms turinio, kalbos ir techninėms klaidoms žymėti mašinraščio, spaustuvinio ar kompiuterinio rinkinio atspaude (korektūroje).
Koridorius – tarpų tarp žodžių sutapimas spaustuvinio rinkinio skiltyje.
Korpusas – spaustuvinis šriftas, kurio kegelis 10 punktų (3,76 mm).
Kriptografija – slaptaraštis, rašymo būdas, kuriuo įslaptinamas teksto turinys; taip rašytas tekstas suprantamas tik ją išmanantiems asmenims. Vartojami sutartiniai ženklai, skaičiai, kitos abėcėlės raidės, raidžių praleidimai ir pakeitimai, rašymas atbuline tvarka, akrostichai.
Kriptonimas – slapyvardis, sudarytas iš autoriaus vardo ir pavardės inicialų ar šiaip parinktų raidžių arba jų derinio.
Kserografija – sausoji elektrofotografija; atspaudai ryškinami sausais milteliais.
Ksilografija – grafikos technika, kai spaudos forma (klišė) gaunama raižant piešinį ar tekstą medyje; susidaręs reljefas tepamas dažais ir spaudžiamas prie popieriaus lapo.
Kursyvas – įvairaus kegelio ir garnitūros spaustuvinis šriftas, pasviręs į dešinę maždaug 15 laipsnių kampu; panašus į ranka rašytas raides, dažniausiai vartojamas išskyrimams, pabrėžimams tekste.
Kvadratas – antraštinis spaustuvinis šriftas, kurio kegelis 48 punktai (18,04 mm); spaustuvinio šrifto, rinkinio formato bei puslapio lauko matavimo vienetas, lygus 48 punktams; spaustuvinė 48 punktų ilgio tarpinė medžiaga nepilnoms eilutėms užpildyti.
