Leidėjo ir spaudėjo terminų žodynėlis

 
A | BCDE | F | GHIĮJKLMNOP | RSŠTUV | Ž

L / atgal

 

Laikraštis sulankstytų lapų pavidalo periodinis leidinys, kuriame operatyviai skelbiamos politinio, visuomeninio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo žinios, grožinės literatūros kūriniai, reklama. Pagal periodiškumą laikraščiai skirstomi į dienraščius, savaitraščius ir tiesiog laikraščius.

Lakštinis leidinys leidinys iš vieno ar kelių bet kokio formato išspausdintų nesusegtų lapų.

Laminavimas spaudinių apsaugos būdas, kai popieriaus lapas iš abiejų pusių aptraukiamas skaidria plėvele.

Langas iliustracijos ar teksto išskyrimas leidinio puslapyje rėmeliais, dažniausiai iškeliant į viršutinę puslapio dalį.

Lankas spaudos produkcijos matavimo vienetas. Skiriama autorinis lankas, leidybinis apskaitos lankas ir spaudos lankas.

Lankstė lankstomų ir įrišamų popieriaus lapų sulenkimo vieta.

Lankstymas vienas iš brošiūravimo procesų, kurio metu išspausdinti leidinio lapai sulankstomi į sąsiuvinius ir sudedami taip, kad puslapiai eitų numeracijos tvarka.

Lankstinukas, lankstinys viename popieriaus lape išspausdintas ir vieną ar kelis kartus sulankstytas, bet nesusegtas leidinys (pavyzdžiui, reklaminis, informacinis lapelis).

Lapelis neperiodinis nuo 1 iki 4 puslapių leidinys, spausdinantis informacinio arba reklaminio pobūdžio tekstą bei iliustracijas.

Laužymas leidinio puslapių sudarymas iš spaustuvinio rinkinio skilčių, klišių ir tarpinės medžiagos. Be teksto ir iliustracijų, laužant į puslapį sudedama antraštės, lentelės, išnašos, pagina, norma, signatūra, atsklandos bei užsklandos.

Laužinys puslapiais sulaužyto spaustuvinio rinkinio tekstas arba jo atspaudas popieriuje.

Laužytojas rinkėjas, laužantis spaustuvinio rinkinio tekstą, renkantis antraštes; metranpažas.

Lederinas knygų viršeliams naudojamas medvilninis audinys arba popierius, aptrauktas elastinga nitroceliuliozės su pigmentais plėvele.

Leidėjas asmuo, leidykla arba kita įstaiga bei organizacija, turinti leidybos teisę ir atsakinga už leidinio išleidimą bei platinimą.

Leidėjo ženklas firminis leidėjo ženklas, rodantis leidinio priklausomybę jam; tai gali būti emblema, herbas, leidėjo inicialai ir kita.

Leidyba valstybinė, visuomeninė ar privati kultūros ir gamybos sritis, apimanti spaudinių rengimą spaudai, jų leidimą ir išspausdintų leidinių platinimą.

Leidybinis apskaitos lankas spaudos produkcijos apimties matavimo vienetas, kurį sudaro 40 000 spaudos ženklų, arba 700 eilučių eiliuoto teksto, arba 3000 kvadratinių centimetrų iliustracijų. Nuo autorinio lanko skiriasi tuo, jog į jį, be autorinio teksto, įeina leidėjų ir redakcijos paaiškinimai, antraštės, puslapių ir skyrių numeracija, turinys.

Leidybos firma – juridiškai įforminta leidybos įmonė, kuri pagal nuosavybės požymį gali būti valstybinė, akcinė bendrovė arba privati.

Leidybos duomenys leidinį identifikuojantys duomenys, kuriuos leidėjas privalo nurodyti leidinyje. Pagal Lietuvos standartus leidybos duomenis sudaro: knygos – autoriaus vardas ir pavardė; duomenys apie asmenis, dalyvavusius rengiant knygą; antraštė; priešantraštis; paantraštė; leidimo duomenys; duomenys virš metrikos knygoje ne lietuvių kalba; metrika; laikraščio – antraštė (pavadinimas); paantraštiniai duomenys; numeracija; numerio išleidimo data; puslapinė antraštė; puslapių numeracija; redakcijos adresas ir telefonai; duomenys apie redaktorius ir (arba) redakcinę kolegiją; prenumeratos indeksas; metrika; kaina.

Leidybos organizacija įmonė, įstaiga, redakcija, bendrovė ar kita organizacija, turinti leidybos teisę.

Leidybos planas teminis leidinių, numatytų išleisti per tam tikrą laiką, sąrašas; dažniausiai sudaroma metinis (artimiausiems metams) ir perspektyvinis (keleriems ateinantiems metams) planai.

Leidybos savikaina spaudos produkcijos rengimo, gamybos ir realizavimo išlaidos. Jas sudaro honorarai autoriams, dailininkams, poligrafinių medžiagų ir leidinio gamybos išlaidos, privalomieji atskaitymai.

Leidybos standartas normatyvai, kurių reikia laikytis leidyboje (Lietuvos ir tarptautiniai standartai).

Leidybos sutartis autoriaus arba jo teisių perėmėjo sutartis su leidėju, sudaroma dėl kūrinio išleidimo (dažniausiai raštu pagal patvirtintą tipinę formą).

Leidybos teisė teisė spausdinti ir platinti leidinius.

Leidykla knygų, žurnalų, laikraščių, plakatų ir kitų spaudinių leidimo įstaiga.

Leidyklinis originalas suredaguotas, pasirašytas spaudai ir visiškai parengtas atiduoti spaustuvei rankraštis.

Leidyklos redakcija struktūrinis leidyklos padalinys, kuris rengia atitinkamos tematikos leidybos planą, bendradarbiauja su autoriais, konsultantais bei recenzentais, vertina pateikiamus rankraščius ir rengia juos spaudai.

Leidimas knygų, laikraščių, žurnalų ir kitų spaudinių gamybos organizavimas; leidinio egzemplioriai, išspausdinti nuo vieno spaustuvinio rinkinio; kelis kartus kartojamo leidinio eilės numeris.

Leidimo duomenys duomenys apie spaudinio leidimo vietą, leidėją ir leidimo metus, pateikiami antraštinio lapo apatinėje dalyje; gali būti nurodyti dar ir priešantraštiniame lape, viršelyje ir kitur.

Leidinio apimtis leidinio dydis autoriniais lankais (aut. l.), leidybiniais apskaitos lankais (leidyb. apsk. l.), spaudos lankais (sp. l.) arba lapų bei puslapių skaičiumi (lap., p.).

Leidinio formatas leidinio puslapio plotis ir aukštis. Knygos formatas paprastai nurodomas pagal spaudos popieriaus lapo matmenis (ilgį ir plotį) centimetrais ir iš jo gautų puslapių (lapo dalių) skaičių arba tiesiog matuojant knygos puslapį milimetrais (pavyzdžiui, 70x100/16 arba 170x240 mm), o laikraščio – pagal spaudos popieriaus lapo lenkimų skaičių (formatas A2 – 1 lenkimas, A3 – 2 lenkimai, A4 – 3 lenkimai).

Leidinio galvutė periodinio leidinio pavadinimas, paantraštė, šūkis, priklausomybės nurodymas ir kiti duomenys, pateikti prie leidinio pavadinimo pirmajame (laikraščio), antrajame arba trečiajame (žurnalo) puslapyje.

Leidinio kaina leidinio vieno egzemplioriaus mažmeninė kaina, dažniausiai nurodoma jo metrikoje ir viršelyje; apskaičiuojama pagal vieno egzemplioriaus savikainą, jo realizavimo išlaidas ir planuojamą pelną.

Leidinio maketas parengiamasis leidinio egzempliorius prieš spausdinant tiražą, teksto ir iliustracijų montavimo puslapiuose pavyzdys.

Leidinio metrika duomenys apie leidėją ir leidinį, spausdinami nustatyta forma (pagal atitinkamą standartą) paskutiniame leidinio puslapyje arba kitoje antraštinio lapo pusėje. Ją sudaro: visuomenės informavimo priemonės steigimo liudijimo numeris; pasirašymo spaudai data; apimtis spaudos lankais arba leidybiniais apskaitos lankais; tiražas; užsakymo spaustuvėje numeris; leidėjo pavadinimas; spaustuvės pavadinimas ir adresas; kaina.

Leidinio planas autoriaus teikiamo leidėjui išleisti kūrinio trumpas apibūdinimas, nurodant paskirtį, struktūrą, kiekvieno skyriaus turinį ir apimtį.

Leidinio priedas papildomas, pridėtinis spaudinys, leidžiamas kartu su pagrindiniu laikraščiu ar žurnalu (vidinis priedas) arba atskirai nuo jų (savarankiškas priedas).

Leidinio prospektas leidėjui autoriaus pateikiamas išplėstinis planas, kuriame išdėstoma būsimojo leidinio turinys, paskirtis, struktūra, apimtis; juo leidėjas remiasi sudarydamas sutartį su autoriumi, paskui pagal jį tikrina, ar autoriaus pateiktas originalas atitinka sutarties sąlygas.

Leidinio rūšis leidinio požymis, skiriantis jį nuo kitų pagal informacijos pobūdį. Būna oficialusis, masinis (universalus), specialusis, mokslinis, mokslo populiarinimo, mokomasis, gamybinis, normatyvinis, informacinis, reklaminis, grožinis.

Leidinio specifikacija dokumentas, kurį kartu su leidinio originalu leidėjas pristato spaustuvei, pateikdamas techninius nurodymus dėl leidinio spausdinimo, brošiūravimo, įrišimo.

Leidinio tipas modelis, apibrėžiantis bendrus grupės leidinių požymius bei nusakantis bet kurio tos grupės leidinio esmę, jo individualumą. Leidinio tipas yra laikraštis, žurnalas, kalendorius, albumas, almanachas, vadovėlis, žodynas ir kt.

Leidinio tiražas vieno pavadinimo ir vieno leidimo knygos, žurnalo, laikraščio išspausdintų egzempliorių skaičius. Būna dalinis, vienkartis, papildomasis, metinis tiražas.

Leidinys sutvarkytas redakciniu leidybiniu požiūriu ir poligrafiškai apipavidalintas spaudinys, skirtas perduoti jame užfiksuotą informaciją. Gali būti neperiodinis ir periodinis.

Leidinys minkštu viršeliu leidinys, kurio blokas apgaubtas tik storesnio popieriaus viršeliu.

Leidinys rankraščio teisėmis spaudinys, išleistas nedideliu tiražu ir skiriamas ribotam naudojimui (antraštiniame lape arba viršelyje turi įrašą “Rankraščio teisėmis”).

Leidinys su lygiagrečiu tekstu keliomis skirtingomis kalbomis išspausdintas leidinys; viena šių kalbų būna originalo kalba, kitos – verstinės.

Lentelė reiškinio aiškinimas atitinkamai sugrupuotų skaičių eilėmis; informacijos sisteminimo priemonė, kurioje reikiami duomenys pateikti skiltimis, eilutėmis, skaičiais.

Licencija leidimas, teisės suteikimas, pavyzdžiui, leisti leidinį, pasinaudoti kūriniu, versti jį į kitą kalbą, perdirbti ir pan.

Ligatūra spaudos ženklas, dvi ar trys raidės, tarpusavyje sujungtos kaip viena litera.

Lygiagretusis antraštinis lapas antraštinis lapas, spausdinamas greta pagrindinio antraštinio lapo ir pateikiantis jo duomenis kita kalba.

Lygiagretusis vertimas vertimas į vieną ar kelias kalbas, pateikiant verčiamo originalo tekstą ir jo vertimą lygiagrečiai.

Linija spaudmuo, kurio akutė perteikia brūkšnio piešinį; brūkšnio plokštelės atspaudas popieriuje.

Liniuotė surenkama medžiaga linijų spausdinimui, kurios kegelis gali svyruoti nuo 1 iki 48 punktų, o linijos ilgis – nuo 6 punktų iki 7 kvadratų.

Linograviūra iškiliosios spaudos klišė, pagaminta iš linoleumo.

Linoraižinys grafikos rūšis, kai piešiama linoleumo lakšte ir specialiais raižikliais išskaptuojamas iškilaus reljefo piešinys; iškiliąsias linoleumo vietas patepus dažais, presu padaromas atspaudas popieriuje.

Linotipas iškiliosios spaudos eilučių rinkimo ir liejimo mašina, susidedanti iš eilučių rinktuvo, eilučių lietuvo ir matricų barstytuvo.

Linotipininkas spaustuvininkas, kuris renka linotipu tekstą.

Litera metalo, plastiko, medžio luitelis su reljefiniu veidrodiniu spaudos ženklo atvaizdu; iš literų renkami spaudos formų tekstai.

Litografija plokščiaspaudės būdas, naudojant litografinio akmens pagrindu pagamintą spaudos formą, kurios specialiu pieštuku arba litografiniu tušu nupiešti ir chemiškai apdoroti spausdinamieji elementai sugeria riebius dažus, o tarpiniai elementai juos atstumia; tokią litografinę spaudos formą sutepus dažais ir prispaudus prie popieriaus, gaunamas atvaizdas.

Lotyniškasis šriftas lotynų rašto grafinis pavidalas. Šį šriftą vartoja daugelis pasaulio tautų, taip pat ir lietuviai.