Leidinio kaina
Leidinio vieno egzemplioriaus mažmeninė kaina, dažniausiai nurodoma jo metrikoje ir viršelyje; apskaičiuojama pagal vieno egzemplioriaus savikainą, jo realizavimo išlaidas ir planuojamą pelną.
Leidinio vieno egzemplioriaus mažmeninė kaina, dažniausiai nurodoma jo metrikoje ir viršelyje; apskaičiuojama pagal vieno egzemplioriaus savikainą, jo realizavimo išlaidas ir planuojamą pelną.
Parengiamasis leidinio egzempliorius prieš spausdinant tiražą, teksto ir iliustracijų montavimo puslapiuose pavyzdys.
Duomenys apie leidėją ir leidinį, spausdinami nustatyta forma (pagal atitinkamą standartą) paskutiniame leidinio puslapyje arba kitoje antraštinio lapo pusėje. Ją sudaro: visuomenės informavimo priemonės steigimo liudijimo numeris; pasirašymo spaudai data; apimtis spaudos lankais arba leidybiniais apskaitos lankais; tiražas; užsakymo spaustuvėje numeris; leidėjo pavadinimas; spaustuvės pavadinimas ir adresas; kaina.
Autoriaus teikiamo leidėjui išleisti kūrinio trumpas apibūdinimas, nurodant paskirtį, struktūrą, kiekvieno skyriaus turinį ir apimtį.
Papildomas, pridėtinis spaudinys, leidžiamas kartu su pagrindiniu laikraščiu ar žurnalu (vidinis priedas) arba atskirai nuo jų (savarankiškas priedas).
Leidėjui autoriaus pateikiamas išplėstinis planas, kuriame išdėstoma būsimojo leidinio turinys, paskirtis, struktūra, apimtis; juo leidėjas remiasi sudarydamas sutartį su autoriumi, paskui pagal jį tikrina, ar autoriaus pateiktas originalas atitinka sutarties sąlygas.
Leidinio požymis, skiriantis jį nuo kitų pagal informacijos pobūdį. Būna oficialusis, masinis (universalus), specialusis, mokslinis, mokslo populiarinimo, mokomasis, gamybinis, normatyvinis, informacinis, reklaminis, grožinis.
Dokumentas, kurį kartu su leidinio originalu leidėjas pristato spaustuvei, pateikdamas techninius nurodymus dėl leidinio spausdinimo, brošiūravimo, įrišimo.
Modelis, apibrėžiantis bendrus grupės leidinių požymius bei nusakantis bet kurio tos grupės leidinio esmę, jo individualumą. Leidinio tipas yra laikraštis, žurnalas, kalendorius, albumas, almanachas, vadovėlis, žodynas ir kt.
Vieno pavadinimo ir vieno leidimo knygos, žurnalo, laikraščio išspausdintų egzempliorių skaičius. Būna dalinis, vienkartis, papildomasis, metinis tiražas.
Sutvarkytas redakciniu leidybiniu požiūriu ir poligrafiškai apipavidalintas spaudinys, skirtas perduoti jame užfiksuotą informaciją. Gali būti neperiodinis ir periodinis.
Leidinys, kurio blokas apgaubtas tik storesnio popieriaus viršeliu.
Spaudinys, išleistas nedideliu tiražu ir skiriamas ribotam naudojimui (antraštiniame lape arba viršelyje turi įrašą “Rankraščio teisėmis”).
Keliomis skirtingomis kalbomis išspausdintas leidinys; viena šių kalbų būna originalo kalba, kitos – verstinės.
Valstybinė, visuomeninė ar privati kultūros ir gamybos sritis, apimanti spaudinių rengimą spaudai, jų leidimą ir išspausdintų leidinių platinimą.
Spaudos produkcijos apimties matavimo vienetas, kurį sudaro 40 000 spaudos ženklų, arba 700 eilučių eiliuoto teksto, arba 3000 kvadratinių centimetrų iliustracijų. Nuo autorinio lanko skiriasi tuo, jog į jį, be autorinio teksto, įeina leidėjų ir redakcijos paaiškinimai, antraštės, puslapių ir skyrių numeracija, turinys.
Leidinį identifikuojantys duomenys, kuriuos leidėjas privalo nurodyti leidinyje. Pagal Lietuvos standartus leidybos duomenis sudaro: knygos – autoriaus vardas ir pavardė; duomenys apie asmenis, dalyvavusius rengiant knygą; antraštė; priešantraštis; paantraštė; leidimo duomenys; duomenys virš metrikos knygoje ne lietuvių kalba; metrika; laikraščio – antraštė (pavadinimas); paantraštiniai duomenys; numeracija; numerio išleidimo data; puslapinė antraštė; puslapių numeracija; redakcijos adresas […]
Juridiškai įforminta leidybos įmonė, kuri pagal nuosavybės požymį gali būti valstybinė, akcinė bendrovė arba privati.
Įmonė, įstaiga, redakcija, bendrovė ar kita organizacija, turinti leidybos teisę.
Teminis leidinių, numatytų išleisti per tam tikrą laiką, sąrašas; dažniausiai sudaroma metinis (artimiausiems metams) ir perspektyvinis (keleriems ateinantiems metams) planai.