Raidė, turinti didžiosios raidės piešinį, o vartojama pagal mažosios raidės reikšmę.

Leidinio maketo rengimas.

Italų spaustuvininko Aldo Manucijaus XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje sukurtas šriftas, dar vadinamas aldinu.

Ranka rašytas tekstas.

Pastabos knygų ar rankraščių paraštėse; pastraipų ar kitų smulkių teksto dalių antraštės, tų pastraipų santraukos, išspausdintos puslapio paraštėje.

Metalo, medžio, plastiko luitas, dedamas į spaustuvinio rinkinio formą dideliems tuštiems tarpams, pavyzdžiui, puslapių paraštėms, užpildyti; molinis ar kitokios medžiagos tašelis, dedamas popieriaus pjaustymo mašinoje po peiliu.

Teksto vertimas iš vienos kalbos į kitą kompiuteriu.

Leidinys, skirtas plačiai skaitytojų auditorijai (Lietuvoje jo tiražas – daugiau kaip 30 000 egzempliorių).

Tekstų, lentelių rašymas rašomąja mašinėle; rašomąja mašinėle rašytas tekstas.

Metalo forma spaudos ženklui linotipe ar monotipe lieti; kartono lapas, vaško, plastiko ar švino plokštelė su įdubusiu spaudos formos atspaudu stereotipams gaminti; fotografinio rinkimo mašinos spaudos ženklo atvaizdas.

Kišeninio formato leidinys, didesnis už miniatiūrinę knygą (per 100×100 mm), bet neviršija formato 60×90/32.

Leidinys, išspausdintas nedideliu egzempliorių skaičiumi (Lietuvoje – mažesniu kaip 100).

Iliustracijų sutvarkymas, teksto ir iliustracijų komponavimas, leidinio apipavidalinimas.

Asmuo, tvarkantis leidinio iliustracijas, atsakingas už meninį leidinio apipavidalinimą.

Mėnesinis leidinys; periodinis leidinys, einantis kartą per mėnesį.

Spaustuvinio rinkinio laužytojas arba raidžių rinkėjų vadovas, kontroliuojantis laužymą.

Kartą per metus išeinantis leidinys, skelbiantis kronikinę, statistinę, bibliografinę ir kitą metų informaciją.

Mažo formato (ne didesnis kaip 100×100 mm) leidinys, išspausdintas smulkiu, bet lengvai skaitomu šriftu.

Spaustuvinis šriftas, kurio kegelis 7 punktai (2,63 mm); kolonelis.

Mažosios raidės, senovės graikų ir lotynų raštijos mažųjų raidžių raštas.