santrumpa, sudaryta iš sudėtinio pavadinimo žodžių pirmųjų raidžių, pvz., UAB – uždaroji akcinė bendrovė, BĮ – bendroji įmonė.

Pastraipa, įtrauka (atitraukimas) pirmojoje pastraipos eilutėje (paprastai lygi 3-5 spaudos ženklams), teksto dalis nuo vienos iki kitos atitrauktos teksto eilutės.

Lakštinis leidinys apie visuomenei skirtą renginį, klijuojamas reklamos vitrinose.

Šriftas, kurio raidžių brūkšniai vienodo storio ir dažniausiai be skersinių brūkšnelių (serifų) linijų galuose; raidžių linijų storis lygus 1/5-1/3 raidės pločio ir ne didesnis kaip 1/5 raidės aukščio.

Senųjų knygų įrišimo elementas, dekoruotas kabliuko ar sagties formos susegimo įtaisas.

Rankraščio ar spaudinio skirsnio, pastraipos pirmoji eilutė, paprastai atitraukta nuo krašto; rankraštinėse ir pirmosiose spausdintose knygose buvo pradedama didesnėmis, ornamentuotomis raidėmis.

Spaustuvinis grafinis ženklas žymėti kirčiui tekste.

Nedidelės apimties spaustuvės darbai (afišos, anketos, blankai, knygų ir žurnalų aplankalai, kvietimai, reklaminiai prospektai, skelbimai), gauti naudojant įvairius šriftus, garnitūras, iliustracijas; kartais vadinama mažąja poligrafija.

Įmonių ir ūkinių susivienijimų (tarp jų ir leidyklų, spaustuvių) organizavimo forma, pagrįsta piniginių išteklių centralizavimu, parduodant akcijas (vertybinius popierius) savo steigėjams (uždaroji akcinė bendrovė) arba visiems, pageidaujantiems jų įsigyti (atviroji akcinė bendrovė).

netiesioginis mokestis, kuriuo apdedami plačiai vartojami reikmenys, komunikacinės, transporto ir kitos kasdieninės paslaugos, tarp jų ir įvairūs spaudiniai.

spaudos būdas, kai be dažų įspaudžiami gilūs užrašų, raidžių, skaitmenų arba vaizdų įspaudai popieriuje, kartone, audinyje, polimerinėje medžiagoje; taip dažniausiai puošiamos knygos su pigmentuotais plastikiniais viršeliais.

raidinė santrumpa; sutrumpintas pavadinimas, kurį sudaro pirmosios pilnojo pavadinimo savarankiškų žodžių raidės (kartais jas užrašant taip, kaip jos tariamos), pvz., ELTA – Lietuvos telegramų agentūra.

spausdinamasis (viršutinis) literos galvutės paviršius, paliekantis atitinkamos raidės arba ženklo atspaudą popieriuje.

Glazūruotas (dažniausiai spalvotas) plonas kartonas, vartojamas knygų viršeliams.

Ploščiaspaudės būdas toniniams originalams dauginti, kurio spaudos forma, pagaminta iš stiklo plokštės, padengtos šviesai jautriu želatinos sluoksniu, veikiama fotomechaniniu būdu, perteikia šviesių bei tamsių tonų atspalvius.

Antikvos šrifto atmaina, Venecijos spaustuvininko Aldo Manucijaus spaustuvėje sukurtas ir vartotas apvalių kontūrų talpus pusjuodis šriftas, XV a. pabaigoje pakeitęs iki tol vartotą gotiškąjį kampuotą šriftą.

Plokščiaspaudės būdas plakatams, meno kūrinių reprodukcijoms, žemėlapiams spausdinti ofsetinėmis mašinomis su 0,6–0,8 mm storio aliuminio formomis.

Slapyvardis, kito asmens pavardė ir (ar) vardas, kuriuo autorius pasirašo savo kūrinį; tikriniu žodžiu vadinamo asmens, daikto vardo kitas variantas.

spaustuvinis erdvinio atvaizdo gavimo būdas; erdviškumas matomas tik pro stereoskopinius akinius.

Slapyvardis, sudarytas iš atvirkščia tvarka išdėstytų autoriaus pavardės ar vardo raidžių.