Kaptalas
Medvilninio ar šilkinio audinio juostelė (iki 1cm pločio, su storesniu kraštu, dažniausiai spalvota), klijuojama prie knygos bloko nugarėlės galų; jis sutvirtina bloką, puošia knygą.
Medvilninio ar šilkinio audinio juostelė (iki 1cm pločio, su storesniu kraštu, dažniausiai spalvota), klijuojama prie knygos bloko nugarėlės galų; jis sutvirtina bloką, puošia knygą.
Vaizdinis leidinys, kuriame kartografiniais ženklais vaizduojamas geografijos ar astronomijos objektas su papildomais tekstiniais duomenimis; gali būti spausdinama popieriuje, audinyje, plastike.
Storas, kietas popierius, kurio ploto vieneto masė Lietuvoje laikoma daugiau kaip 250 g / kv. m ; gaminamas lakštais arba rulonais iš celiuliozės, medienos, makulatūros, skudurų; poligrafijoje naudojamas knygoms įrišti, spaustuvinėms matricoms gaminti.
Naujas knygos leidimas be didesnių teksto pakeitimų; jame paprastai nurodomas kartojimo eilės numeris (2-asis, 3-iasis leidimas ir t.t.).
Plokščia dėžė su skyreliais spaustuviniam šriftui (literoms) išdėstyti.
Informacinis arba reklaminis leidinys, kuriame tam tikra tvarka išvardijami ir apibūdinami leidiniai ar kiti daiktai.
Spaustuvinio šrifto matmuo, literos dydis (atstumas tarp literos viršutinės ir apatinės briaunos), matuojamas punktais.
Standus knygos apdaras, dažniausiai kartoninis, apklijuotas popieriumi, techniniu audeklu, plastiku, kartais oda; saugo knygą nuo žalojimo, pailgina jos naudojimą, gali ją papuošti.
Slavų švietėjo Kirilo vardu pavadinta abėcėlė, kuri, manoma, sukurta IX a. Pietų Bulgarijoje graikų rašto pagrindu. Turi 43 raides ir nuo kitos senosios slavų abėcėlės – glagolicos – skiriasi daugiausia raidžių forma. 1708 m. Rusijoje Petro I iniciatyva buvo modifikuota ir pavadinta graždanka.
Mažo (paprastai 107×177 mm) formato leidinys, patogus skaityti kelionėje, nešiotis kišenėje; toks formatas gaunamas 75×90 cm dydžio spaudos popieriaus lapą sulanksčius į 32 dalis.
Nukrypimas nuo taisyklės ar normos, turinio, formos, kalbos netikslumas, tiesos iškraipymas leidyboje bei žiniasklaidoje.
Rašomųjų mašinėlių, spaudos rinkimo mašinų, kompiuterių ir kitų spausdinimo įrengimų klavišų ar mygtukų sistema.
Metalinė (dažniausiai cinko), medinė, linoleumo ar kitos medžiagos iškiliaspaudės forma, kurioje išgraviruota arba išėsdinta iliustracija ar tekstas; būna štrichinės – iliustracijoms su vienodu visų elementų sodrumu (brėžiniams, raižiniams, piešiniams plunksnele) spausdinti – ir toninės – iliustracijoms su nevienodo sodrumo elementais (fotografijoms, akvarelėms) spausdinti.
Antraštė, atspausdinta kliše, kuri pagaminta pagal dailininko pieštą antraštės originalą.
Elektroninis metalinių ar plastikinių plokštelių graviravimo automatas klišėms gaminti.
Neperiodinis, didesnis negu 3 spaudos lankų, arba 48 puslapių, leidinys, sukomplektuotas iš spausdintų ir sulankstytų lapų ir įrištas į storo popieriaus, kartono ar kitokį viršelį.
Sutvirtintų (klijuotų, siūtų ar susegtų) leidinio spaudos lankų komplektas su visais knygos elementais, parengtas dengti viršeliu.
Knygos išvaizdos ir apipavidalinimo projektavimas, apimantis popieriaus rūšies bei šrifto parinkimą, puslapių teksto, iliustracijų, paraščių komponavimą, tarpų tarp eilučių nustatymą, įrišimo būdo bei viršelio audinio nurodymą.
Knygos materialinės sudedamosios dalys, sudarančios knygos struktūrą. Pagal paskirtį ir funkcijas elementai yra išoriniai (formatas, apimtis, viršelis, priešlapis ir aplankas) ir vidiniai (tekstas, iliustracijos, antraštiniai elementai ir knygos puslapis).
Knygos plotis ir aukštis; žymima dvejopai: 1) pagal popieriaus lakšto formatą, pavyzdžiui, 60×90/16, kur pirmieji du skaičiai reiškia popieriaus lakšto dydį centimetrais, o trečiasis skaičius (16) – į kiek dalių sulenktas popieriaus lakštas; 2) pagal išspausdinto ir apipjaustyto knygos bloko puslapio dydį milimetrais, pavyzdžiui, 145×215, kur pirmas skaičius reiškia puslapio plotį, antras – ilgį.