Graždanka
Rusų raidynas, kirilicos modifikacija, 1708 m. pradėta vartoti (Petro I iniciatyva) pasaulietinėje Rusijos spaudoje, įvedus 5 naujas raides; 1918 m. buvo modifikuota ir tapo dabartine rusų abėcėle.
Rusų raidynas, kirilicos modifikacija, 1708 m. pradėta vartoti (Petro I iniciatyva) pasaulietinėje Rusijos spaudoje, įvedus 5 naujas raides; 1918 m. buvo modifikuota ir tapo dabartine rusų abėcėle.
Rašto sistema, kurioje naudojami sutrumpinimai ir supaprastinti ženklai sakytinei kalbai užrašyti.
Antspaudas su parašu ar kitokiu rankraštiniu tekstu arba to parašo ar teksto atspaudas dokumente; įrašas antraštiniame lape, nusakantis oficialaus dokumento kategoriją ar jo panaudojimo tvarką.
šriftas, kurio raidžių linijos vienodo storio, nėra serifų; naudojamas laikraščių straipsnių antraštėms, skelbimams, afišoms.
XV a. viduryje Johano Gutenbergo sukurtas spaudos renkamaisiais spaudmenimis būdas, panaudojus jo išrastą metalinių spaudmenų gamybos ir jų liejimo specialiu prietaisu technologiją bei rankines spausdinimo stakles ( presą ) ir atspaudams gauti pagamintus spaustuvinius dažus.
Gotiškasis, smailiųjų raidžių, pirmasis spausdintinis šriftas (tekstūra), kuriuo 1456 m. buvo išspausdinta J. Gutenbergo vadinamoji 42 eilučių Biblija.
Švino, stibio ir alavo spaustuvinis lydinys raidėms, eilutėms, tarpams lieti; susidėvėjęs spaustuvinis šriftas, skirtas perlydyti.
Teksto ir iliustracijų dauginimo prietaisas, kuriame specialiu rašalu užrašytas popieriuje tekstas ar iliustracija užspaudžiama ant tam tikros dažus sugeriančios medžiagos (želatinos, glicerino ir vandens drebučių) paviršiaus ir, prie jo spaudžiant švarius popieriaus lapus, gaunamos kopijos (iki 100 egz.).
Fotomechaninis giliaspaudės būdas, kai spaudos forma gaunama atvaizdo diapozityvą specialiame pigmentiniame popieriuje chemiškai apdorojant ir perkeliant ant varinės plokštelės.
Rašto ženklai, žymintys daiktus ar sąvokas; perkeltine prasme – neišskaitomas, sunkus skaityti raštas.
Slapyvardis, sudarytas iš kito autoriaus pavardės.
Piniginis atlyginimas autoriui už jo kūrinio panaudojimą, literatūros kūrinio vertėjui, meno kūrinio atlikėjui už padarytą darbą arba kai kurių laisvųjų profesijų darbuotojams už profesines paslaugas.
Raštas, kurio ženklai – ideogramos – yra specialūs simboliai, atsiradę iš primityvių piešinių, ir žymi ne atskirą garsą arba skiemenį, o visą žodį arba sąvoką.
Vaizdinių dokumentų (tapybos, grafikos kūrinių, fotografijų), susijusių su kokia nors tema, asmeniu, vieta, įvykiu, rinkinys; iliustracinės medžiagos tam tikram leidiniui visuma.
Fotografija, piešinys, brėžinys, raižinys, paaiškinantis, papildantis arba puošiantis knygos, žurnalo, laikraščio, kitokio leidinio tekstą. Iliustravimas – iliustracijų dėjimas į tekstą, teksto aiškinimas, puošimas iliustracijomis; iliustracijų darymas; pavyzdžių pateikimas minčiai paaiškinti arba įrodyti.
Leidinio formatas, sudarytas iš pusės popieriaus lapo, kurį lankstant gaunami 2 lapai, arba 4 puslapiai.
Leidinio formatas, sudarytas iš 3 kartus sulenkto popieriaus lapo, kurį lankstant gaunami 8 lapai, arba 16 puslapių.
Leidinio formatas, sudarytas iš 2 kartus sulenkto popieriaus lapo, kurį lankstant gaunami 4 lapai, arba 8 puslapiai.
Asmenvardžių, pavadinimų rodyklė, sąrašas; sutartinis ženklas arba jų grupė klasifikacijos skyriams žymėti.
Mokslinės, visuomeninės, politinės, techninės žinios, perduodamos vienų asmenų kitiems žodžiu, raštu arba komunikacijos priemonėmis.