Fotografinis teksto rinkimas, fotorinkimas
Spaudos formos rengimas ne liejant spaudos elementus (ženklus, eilutes), o juos fotografuojant ir naudojant specialias mašinas; spausdinamųjų elementų spaustuvinis rinkimas šviesai jautrioje medžiagoje.
Spaudos formos rengimas ne liejant spaudos elementus (ženklus, eilutes), o juos fotografuojant ir naudojant specialias mašinas; spausdinamųjų elementų spaustuvinis rinkimas šviesai jautrioje medžiagoje.
Leidinys, kurio tekstas ne surinktas, o nufotografuotas iš ankstesnio leidinio.
Fotonuotrauka, kurios paskirtis papildyti rašinius, iliustruoti, papuošti vieną ar kelis rašinius, parodyti, apie ką rašoma publikacijoje.
Fotografijos būdu pagaminta paveikslo, piešinio, brėžinio, teksto kopija, antras, trečias ir t.t. egzempliorius.
Spaudos formos gamyba litografiniame akmenyje, panaudojant fotomechaninius procesus.
Fotomechaninis plokščiaspaudės būdas toniniams originalams dauginti, kai spaudos forma yra stiklo plokštelė, aptraukta šviesai jautriu želatinos sluoksniu, kuris fotomechaniniu būdu veikiamas perteikia šviesių bei tamsių tonų atspalvius.
Specifinė sudėtinė žurnalistikos dalis, informaciją laikraščių ir žurnalų skaitytojams pateikianti, naudodama fotografiją (akcentuotą vaizdą) ir trumpą tekstą (žodinį komentarą).
Nedidelė kūrinio (rašinio, piešinio) dalis, teksto ištrauka.
Siaurų, smailių, laužtinių kontūrų šriftas, klasikinė gotiškojo šrifto atmaina, sukurta XVI a. Vokietijoje ir vartota Mažojoje Lietuvoje iki 1944 m.Frazė – intonaciškai ir reikšmingai užbaigtas žodžių junginys, paprastai pasakytas vienu sakiniu, pastovus posakis.
Metalinių kopijų gamyba elektrocheminiu būdu; naudojama gaminant poligrafines klišes, stereotipus, raižinių kopijas, spausdinimo štampus.
Iškiliaspaudės formų kopijų gaminimas galvanoplastikos būdu.
Leidinys, kuriame spausdinama technikos, technologijos bei gamybos organizavimo informacija, skirta gamyboje dirbantiems specialistams.
Antikvos tipo šriftas, vartojamas kai kuriose šalyse knygų leidyboje; XVI–XVIII a. plačiai vartotas Vilniaus spaustuvėse.
To paties piešinio, stiliaus ir paskirties šriftų rinkinys; pagal šriftų kontrastingumą, raidžių konstrukciją, paskirtį dažniausiai išskiriamos šešios garnitūrų grupės.
Slapyvardis, sudarytas iš vietovardžio.
Kontaktinis spaudos būdas, kai spaudos formos spausdinamieji elementai yra įdubę, o tarpiniai iškilūs, aukštesni. Spausdinant dažai užpildo visą formą, bet nuo iškilusių tarpinių elementų specialia plokštele (rakeliu) jie nubraukiami, ir ant atspaudo patenka tik iš įdubimų.
Viena iš dviejų senovės slavų abėcėlių, turinti 40 raidžių; kilusi iš graikų rašto, vartota X a. Nuo kitos abėcėlės – kirilicos – skiriasi raidžių įmantrumu ir puošnumu.
Lotyniškasis gotikos stiliaus šriftas, susidaręs X–XI a. Italijoje bei Prancūzijoje; pirmą kartą spausdinimui panaudojo J. Gutenbergas XV a. Turi 4 atmainas: tekstūrą, fraktūrą, švabacherį ir gotiškąją antikvą.
Brėžinys, vaizduojantis įvairių reiškinių ir su jais susijusių veiksnių tarpusavio ryšius (santykius, kitimą ir pan.); laikraščių ir žurnalų spausdinimo (gamybos technologinio proceso) kalendorinis ar valandinis planas.
Ant metalo, medžio ar akmens padarytas raižinys (spaudos forma) arba to raižinio atspaudas.