Lietuvių dailininko grafiko Vytauto Bačėno sukurtas spaustuvinis apvalių bruožų stambokais taškais šriftas, plačiau vartotas 6–7-ajame dešimtmetyje linotipiniam rinkimui (8–12 punktų) bei stambaus kegelio eilutėms lieti (16–42 punktų); pagal piešinį buvo gaminamas tiesus ir kursyvinis normaliai šviesus šriftas.

Informacijos kiekio vienetas, skirtas vienam rašto simboliui (raidei, skyrybos ženklui, skaitmeniui) koduoti; jį sudaro gretimų dvejetainių skilčių grupė (paprastai aštuoni bitai), kuria skaitmeninė skaičiavimo mašina (kompiuteris), perduodama, saugodama ir apdorodama informaciją, operuoja kaip vienetu.

Spaustuvinis šriftas, sukurtas mažai kontrastingos antikvos pagrindu ir pagal piešinį gaminamas tiesus normaliai šviesus, kursyvinis normaliai šviesus ir tiesus normaliai pusjuodis rankiniam rinkimui (6–48 punktų), linotipiniam rinkimui (6–12 punktų), stambaus kegelio eilučių liejimui (14–42 punktų).

Gotiškasis apvalus spaustuvinis šriftas su antikvos elementais, vartotas nuo XV a. Vokietijoje.

Spaudos būdas, kai spaudos forma spausdinant neliečia popieriaus (dažai nešami elektros lanku).

Asmuo, kuris su kitu asmeniu (arba keliais asmenimis) parašė kūrinį ar parengė jį spaudai.

Dviejų ar daugiau asmenų autorystės teisė į bendru kūrybiniu darbu sukurtą mokslo, literatūros, meno, žurnalistikos kūrinį, atradimą, išradimą, pramoninį pavyzdį.

Knyga, turinti didelę paklausą, leidžiama didžiausiais tiražais.

Informacinis ar mokslinis (priklausomai nuo pateikiamų žinių apimties bei tikslumo) leidinys apie spaudinius.

Išilginis įspaudas knygos kietviršyje, kad viršelis lengviau atsiverstų.

Rantelių įspaudimas knygos viršelyje, įrišimui skirtame kartone ar storesniame popieriuje, kad jis lankstytųsi norimoje vietoje.

Dvejetainis informacijos vienetas, lygus informacijos kiekiui, kurį galima perduoti arba užrašyti vienu iš dviejų galimų signalų; juo reiškiama skaitmeninių skaičiavimo mašinų (kompiuterių) atminties talpa, žodžių ilgumas.

Periodinis arba tęstinis leidinys, kuriame spausdinama statistinė, ekonominė, techninė ir kitokia informacija, daugiausia susijusi su leidėjo veikla; oficialus dokumentų, įstatymų rinkinys.

Popieriaus lapas su išspausdintu įstaigos, organizacijos oficialiu pavadinimu (adresu ir kita) tam tikros formos dokumentams rengti.

Pagrindinė (sukomplektuota, susiūta iš atskirų lankų, vadinamųjų sąsiuvinių) knygos dalis, įstatoma į paruoštus viršelius.

Stora tarpinė medžiaga, naudojama nedideliems tarpams laužinyje užpildyti (renkant lenteles, formules, atliekant akcidentinius darbus).

Teksto, iliustracijų ar viršelio kraštų apvadai (ornamentinė juostelė, rėmeliai) kaip knygos ar akcidentinio spaudinio dekoratyvinė puošmena.

Spaustuvinis šriftas, kurio kegelis 9 punktai (3,38 mm); dažniausiai juo renkami laikraščių ir knygų tekstai.

Reljefinių taškų, kuriuos aklieji apčiuopia (skaito) ir įspaudžia (rašo), deriniai, reiškiantys raides, skyrybos ženklus, skaitmenis, natas.

Knygų grafikos kūrinys, dažniausiai atliekamas braižybos įrankiais, kompiuteriu, aiškinantis, papildantis arba puošiantis knygos, žurnalo, laikraščio tekstą.