Raidinio rašto grafinis ženklas, kuriuo žymimas garsas arba fonema; poligrafijoje – metalo, plastiko, medžio luitelis su reljefiniu veidrodiniu spaudos ženklo atvaizdu, litera.

Reljefinis piešinys, išgraviruotas metale, medyje ar kitoje medžiagoje, to piešinio atspaudas.

Plona, stangri plieninė plokštelė, kuria giliaspaudės mašinoje nuvalomi dažai nuo spaudos formos tarpinių elementų.

Ranka, rašomąja mašinėle ar kompiuteriu rašytas tekstas; leidėjui ar redakcijai autoriaus pateiktas kūrinys.

Bet kurio žanro parašytas kūrinys: straipsnis, žinutė, reportažas, korespondencija, apybraiža ir kt.

Bet kurios rašto sistemos ženklas, jo vienetas (raidė, skaitmuo, skyrybos ženklas, simbolis, hieroglifas).

Grafiniais (arba rašto) ženklais reiškiama kalba, literatūrinės kalbos rašytinė atmaina.

Įtaisas tekstui spausdinti (vienu ar keliais egzemplioriais) arba teksto poligrafiniam originalui gaminti.

Įvairi medžiaga, vartojama rašyti ir spausdinti (plačiausiai – popierius).

Vienatomis ar daugiatomis dažniausiai vieno autoriaus visų ar dalies (atrinktų) kūrinių ir veikalų leidinys.

Kalbą žyminčių sutartinių ženklų sistema informacijai užrašyti, tekstas; nedidelės apimties pirminis dokumentas, kuriame trumpai išdėstytas koks nors klausimas.

Klišių gamyboje naudojamas optinis įtaisas, kuris šviesos pluoštą, krentantį į šviesai jautria emulsija padengtą cinko plokštelę, suskaido į šviesesnius ir tamsesnius taškus; tokią plokštelę išėsdinus azoto rūgštimi, gaunama toninė klišė, kurios atspaude (iliustracijoje) matyti taškų tinklelis.

Kurios nors kalbos ženklų (garsų ir jų derinių, žodžių) pateikimo rašto ženklais sistema, tvarkoma sutartinėmis taisyklėmis.

Naujo kūrinio ar mokslo darbo įvertinimas; recenzijai reikalingų žinių surinkimas ir jos parengimas.