Autoriaus arba skaitytojo pastaba knygos arba rankraščio tekste (ar laukelyje) ties vieta, į kurią norima atkreipti dėmesį.

Sutartinių ženklų sistema (skaičiai, raidės) trumpai pažymėti sąvokai ar posakiui tekste.

Leidinių, jų dalių, lapų, skilčių ar puslapių žymėjimas eilės numeriais.

Leidinys, kurio kiekvienas egzempliorius pažymėtas atskiru numeriu antraštiniame lape arba viršelyje.

Trumpas užrašas, nurodantis leidinį, iš kurio paimta citata ar ištrauka, arba leidinį, plačiau informuojantį kuriuo nors klausimu, ir spausdinamas puslapyje po tekstu, knygos arba jos skyrių (straipsnių) pabaigoje; grafinis ženklas (žvaigždutė, raidė, skaitmuo) tekste, nurodantis skaitytojams pastabą, turinčią tokį pat ženklą.

Įstatyminio, normatyvinio arba direktyvinio pobūdžio leidinys, leidžiamas valstybinių ar visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, įstaigų bei žinybų.

Periodinis leidinys (dažniausiai laikraštis), kuris reiškia vyriausybės požiūrį, bet nėra jos oficialus organas.

Grafikos technika, kai spaudos forma gaunama chemiškai apdorojant metalo plokštę su išraižytu piešiniu (ėsdinant azoto rūgštimi); formą patepus dažais, presu daromas atspaudas ant drėgno popieriaus. Taip sukurti estampai, knygų iliustracijos, ekslibrisai, plakatai, afišos taip pat vadinami ofortais.

Plokščiaspaudės būdas, kai dažai nuo spaudos formos ant popieriaus patenka ne tiesiog, o per tarpinį cilindrą; spaudinio atvaizdas spaudos formoje (fotochemiškai apdorotoje metalinėje plokštėje) yra tiesioginis, o ne atvirkščias, kaip kitų spaudos būdų.

Rotacinė plokščiaspaudės būdu spausdinanti mašina; gali būti ritininė, spausdinanti popieriuje iš rulono, ir lakštinė, spausdinanti popieriaus lakštuose.