Asmuo, leidykla arba kita įstaiga bei organizacija, turinti leidybos teisę ir atsakinga už leidinio išleidimą bei platinimą.

Firminis leidėjo ženklas, rodantis leidinio priklausomybę jam; tai gali būti emblema, herbas, leidėjo inicialai ir kita.

Knygų, laikraščių, žurnalų ir kitų spaudinių gamybos organizavimas; leidinio egzemplioriai, išspausdinti nuo vieno spaustuvinio rinkinio; kelis kartus kartojamo leidinio eilės numeris.

Duomenys apie spaudinio leidimo vietą, leidėją ir leidimo metus, pateikiami antraštinio lapo apatinėje dalyje; gali būti nurodyti dar ir priešantraštiniame lape, viršelyje ir kitur.

Leidinio dydis autoriniais lankais (aut. l.), leidybiniais apskaitos lankais (leidyb. apsk. l.), spaudos lankais (sp. l.) arba lapų bei puslapių skaičiumi (lap., p.).

Leidinio puslapio plotis ir aukštis. Knygos formatas paprastai nurodomas pagal spaudos popieriaus lapo matmenis (ilgį ir plotį) centimetrais ir iš jo gautų puslapių (lapo dalių) skaičių arba tiesiog matuojant knygos puslapį milimetrais (pavyzdžiui, 70×100/16 arba 170×240 mm), o laikraščio – pagal spaudos popieriaus lapo lenkimų skaičių (formatas A2 – 1 lenkimas, A3 – 2 lenkimai, […]

Periodinio leidinio pavadinimas, paantraštė, šūkis, priklausomybės nurodymas ir kiti duomenys, pateikti prie leidinio pavadinimo pirmajame (laikraščio), antrajame arba trečiajame (žurnalo) puslapyje.

Leidinio vieno egzemplioriaus mažmeninė kaina, dažniausiai nurodoma jo metrikoje ir viršelyje; apskaičiuojama pagal vieno egzemplioriaus savikainą, jo realizavimo išlaidas ir planuojamą pelną.

Parengiamasis leidinio egzempliorius prieš spausdinant tiražą, teksto ir iliustracijų montavimo puslapiuose pavyzdys.

Duomenys apie leidėją ir leidinį, spausdinami nustatyta forma (pagal atitinkamą standartą) paskutiniame leidinio puslapyje arba kitoje antraštinio lapo pusėje. Ją sudaro: visuomenės informavimo priemonės steigimo liudijimo numeris; pasirašymo spaudai data; apimtis spaudos lankais arba leidybiniais apskaitos lankais; tiražas; užsakymo spaustuvėje numeris; leidėjo pavadinimas; spaustuvės pavadinimas ir adresas; kaina.

Autoriaus teikiamo leidėjui išleisti kūrinio trumpas apibūdinimas, nurodant paskirtį, struktūrą, kiekvieno skyriaus turinį ir apimtį.

Papildomas, pridėtinis spaudinys, leidžiamas kartu su pagrindiniu laikraščiu ar žurnalu (vidinis priedas) arba atskirai nuo jų (savarankiškas priedas).

Leidėjui autoriaus pateikiamas išplėstinis planas, kuriame išdėstoma būsimojo leidinio turinys, paskirtis, struktūra, apimtis; juo leidėjas remiasi sudarydamas sutartį su autoriumi, paskui pagal jį tikrina, ar autoriaus pateiktas originalas atitinka sutarties sąlygas.

Leidinio požymis, skiriantis jį nuo kitų pagal informacijos pobūdį. Būna oficialusis, masinis (universalus), specialusis, mokslinis, mokslo populiarinimo, mokomasis, gamybinis, normatyvinis, informacinis, reklaminis, grožinis.

Dokumentas, kurį kartu su leidinio originalu leidėjas pristato spaustuvei, pateikdamas techninius nurodymus dėl leidinio spausdinimo, brošiūravimo, įrišimo.

Modelis, apibrėžiantis bendrus grupės leidinių požymius bei nusakantis bet kurio tos grupės leidinio esmę, jo individualumą. Leidinio tipas yra laikraštis, žurnalas, kalendorius, albumas, almanachas, vadovėlis, žodynas ir kt.

Vieno pavadinimo ir vieno leidimo knygos, žurnalo, laikraščio išspausdintų egzempliorių skaičius. Būna dalinis, vienkartis, papildomasis, metinis tiražas.

Sutvarkytas redakciniu leidybiniu požiūriu ir poligrafiškai apipavidalintas spaudinys, skirtas perduoti jame užfiksuotą informaciją. Gali būti neperiodinis ir periodinis.

Leidinys, kurio blokas apgaubtas tik storesnio popieriaus viršeliu.

Spaudinys, išleistas nedideliu tiražu ir skiriamas ribotam naudojimui (antraštiniame lape arba viršelyje turi įrašą “Rankraščio teisėmis”).