Rankraščio ar spaudinio skirsnio, pastraipos pirmoji eilutė, paprastai atitraukta nuo krašto; rankraštinėse ir pirmosiose spausdintose knygose buvo pradedama didesnėmis, ornamentuotomis raidėmis.

Spaustuvinis grafinis ženklas žymėti kirčiui tekste.

Nedidelės apimties spaustuvės darbai (afišos, anketos, blankai, knygų ir žurnalų aplankalai, kvietimai, reklaminiai prospektai, skelbimai), gauti naudojant įvairius šriftus, garnitūras, iliustracijas; kartais vadinama mažąja poligrafija.

Įmonių ir ūkinių susivienijimų (tarp jų ir leidyklų, spaustuvių) organizavimo forma, pagrįsta piniginių išteklių centralizavimu, parduodant akcijas (vertybinius popierius) savo steigėjams (uždaroji akcinė bendrovė) arba visiems, pageidaujantiems jų įsigyti (atviroji akcinė bendrovė).

netiesioginis mokestis, kuriuo apdedami plačiai vartojami reikmenys, komunikacinės, transporto ir kitos kasdieninės paslaugos, tarp jų ir įvairūs spaudiniai.

spaudos būdas, kai be dažų įspaudžiami gilūs užrašų, raidžių, skaitmenų arba vaizdų įspaudai popieriuje, kartone, audinyje, polimerinėje medžiagoje; taip dažniausiai puošiamos knygos su pigmentuotais plastikiniais viršeliais.

raidinė santrumpa; sutrumpintas pavadinimas, kurį sudaro pirmosios pilnojo pavadinimo savarankiškų žodžių raidės (kartais jas užrašant taip, kaip jos tariamos), pvz., ELTA – Lietuvos telegramų agentūra.

spausdinamasis (viršutinis) literos galvutės paviršius, paliekantis atitinkamos raidės arba ženklo atspaudą popieriuje.